Knygos

Senos knygos – kaip žvaigždžių šviesa,

tų, kurios kadai numirę dausose,

tebešviečia dar ir spindy vandeny,

čia, kur tyliai glaudžiamės vieni

švelniapirščių gluosnių apsupti

ir žmonių pasaulio užmiršti.

Alis Balbierius
***

Kaip žmogus, užaugęs su knygomis, jų stipriai formuotas ir iki šiol jomis retsykiais pamaitinantis savo sielą, galiu pasakyti, kad literatūros reikšmė didžiulė. Be knygos neįsivaizduoju gyvenimo. Kaip ir be mylimų žmonių. O knygos juk irgi – žmonės, pasauliai. Žmonių parašyti. Nuostabiausia knygų savybė ta, kad jos gerokai pergyvena savo autorius. Atsiverti prieš kelis šimtmečius (tūkstantmečius!) gyvenusį autorių, ir jis tau kalba. Šiandien, tavo kambaryje, tavo gyvenime. Man kvapą užgniaužia, kai mėginu suvokti, kas yra knyga.

Laura Sintija Černiauskaitė

***

Jau labai ankstyvame amžiuje man atrodė, kad knygose yra kažkokia paslaptis, kad ten turi būti kažkas, ką verta sužinoti. Taip buvo ir taip yra, ir kuo daugiau skaitai, mąstai, tuo ta paslaptis eina gilyn. Jos buvimas nekelia abejonių. Apie žmogų, jo pasaulį gali tiek sužinoti, suvokti iš knygų, tai stebuklingas dalykas.

Viktorija Daujotytė
***

Tėvas su knyga - didis tai yra pasaulio sutvirtinimas  vaikui, padrąsinimas: eik, rasi, yra ta knyga, kurios tau būtinai reikia. 0 jei nerasi, tai pats tą knygą ir parašysi.

Viktorija Daujotytė
***

Mano knygos, mano geros palydovės
Mano seserys vienatviškų dienų,
Su jomis naktis be miego skandinu,

Pasinėręs į  šviesių svajonių srovę.
Mano knygos, mano geros palydovės,
Aš be jūsų – be ausų ir be akių!
Gal aš klystu, gal per daug jumis tikiu
Neapvilkite manęs rūsčioj tikrovėj,
Mano knygos, mano geros palydovės.
Paulius Drevinis
***

Nuo knygų prasidėjo mano gyvenimas, jomis, reikia manyti, ir baigsis.
Romualdas Granauskas

***

Pasaulis be knygų. Koks tai pasaulis? Ar tai pasaulis. Ar tik Mėnulio,  Marso peizažai su nenuspėjamais ežerų duburiais, su melsvų dulkių sūkuriais? Beraštis? Miręs? Nes jo nepalietė Dvelksmas, į molį įkvėpęs gyvybės dvasią.
Leonardas Gutauskas

***
Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais.
Justinas Marcinkevičius
***
Pamažu raidė ima graužtis į tau paliktos tarmės
uolienas, kraujas sužioruoja,
dusina erškėtas tiesos skiemuo gerklėje,
už ligoninės grotų – akys, kurias bučiavai,
skausmas – žodžio syvai, ištarties tikroji tyla,
neviltis – veidrodžio šviesa,
netekties erdvė, kurioje – vardai
neišsakytos lemties.
Vytautas Rubavičius
***
Kur?

Kur tie jaunystės pagaugai,
Kai knygą nupirktą kilnoji?
Kur tie Remarko trys draugai?
Kur Hemingvėjaus mylimoji?

Kur Karamazovų aistra?
Kur kuprius katedroj slaptingoj?
Seniai manęs jiems nebėra.
Aš pradingau, o jie nedingo,

Iš tolo žiūri į mane,
Net jiem, seniem, labai per seną.
Nebepasieks jokia žinia
Iš ten, kur jie kitiems gyvena...
Jonas  Strielkūnas
***
Ak, knyga,
Geroji bičiule, jausmais visagale,
Kai atveri tavo lakštus
Kaip žvaigždyną,
Širdy pajunti prometėjišką galią
Ir, tartum įžengęs į amžių iždyną,
Laimingai renkies sau gyvenimo dalią.
Petras Vaičiūnas
***