Visi didieji menininkai
gerai žinojo tą paprastą tiesą
kad menas privalo ne stebinti žmogų
bet pats juo stebėtis ...
Vytautas
Rubavičius
***
nežinau,
kur būsime rytoj,
šiandien laikas
lygu vynas teka,
ten, kur medžiai, gatvės, bibliotekos,
piktžolės klonelėj
neartoj
kai išeisim, oras liks ir rūkas,
žodis iš žodyno ar
tarmės,
liks lietus, kuris stogais varvės,
ir seniai rašytas
atvirukas
nežinau, kur būsime rytoj
Violeta Aleksa
***
norėčiau
kad nieko
nebūtų nereikalingo
lentelių
ir išėjimo
grafiko
kad šviestų saulė
ir akių saulės
kad niekas nenorėtų
tavęs manęs
pergudrauti
ir mes nebūtume
gudrūs
Nijolė
Daujotytė
***
žmonės kuriems
tu rūpėjai
niekur
nedingsta
išnyra iš
laiko
miglos
ir sako
labas
tik
stiklo
pertvara
stora
šveisk
nešveitęs
negirdėti
Nijolė Daujotytė
***
Visų mūsų drabužiai vienodi: mes
apsirengę laiku.
Justinas Marcinkevičius
***