Liepa

                                                                                      Liepa

 

		Man liepos mėnesis - ramybė. Visi jausmai atostogauja. Jau praeity gegužio aistros, O dar toli rudens klampynė, Ir, rodos, žemėj nieko naujo.   Oi, netikėk! Kai saulė triūsia visą dieną, Net niūrūs pašaliai nušvitę. Giliausiam patvorio brūzgyne Išgirsi dūzgiant darbščią bitę.   Nuo dulkių vyšnią ir avietę Nuplaus griaustinis su lietum. O jei dienovidį išalksi, Tu sausą, kietą duonos plutą Patepki kvepiančiu medum.   Štai vakarai ugnim žioruoja, Ir saulė glosto pilką kalvą. Pasilypėk į tą kalnelį Ir vasaros nakties ramybei Nulenki galvą.

                                                                             Vincas Myklolaitis-Putinas

***

Menas

Visi didieji menininkai
gerai žinojo tą paprastą tiesą
kad menas privalo ne stebinti žmogų
bet pats juo stebėtis ...
Vytautas Rubavičius
***

Laikas

nežinau, kur būsime rytoj,
           šiandien laikas lygu vynas teka,
ten, kur medžiai, gatvės, bibliotekos,
           piktžolės klonelėj neartoj

kai išeisim, oras liks ir rūkas,
           žodis iš žodyno ar tarmės,
liks lietus, kuris stogais varvės,
           ir seniai rašytas atvirukas
nežinau, kur būsime rytoj
Violeta Aleksa
***
norėčiau
kad nieko
nebūtų nereikalingo
lentelių
ir išėjimo
grafiko

kad šviestų saulė
ir akių saulės
kad niekas nenorėtų
tavęs manęs
pergudrauti
ir mes nebūtume
gudrūs
Nijolė Daujotytė
***
žmonės kuriems
tu rūpėjai
niekur
nedingsta
išnyra iš
laiko
miglos
ir sako
labas

tik
stiklo
pertvara
stora
šveisk
nešveitęs
negirdėti
Nijolė Daujotytė
***
Visų mūsų drabužiai vienodi: mes apsirengę laiku.
Justinas Marcinkevičius
***

Liūdesys

...liūdesys yra pati natūraliausia žmogaus būsena, kuri, ko gero, taip pat yra ir gyvenimo variklis. Jeigu žmogus nesugeba liūdėti, jis nesugeba ir nagrinėti, analizuoti gyvenimo.
Gasparas Aleksa

Draustinis

....knaisiotis po žmogaus sielos užkaborius ar pasąmonę man būtų neįdomu. Daug svarbesnė ir likimui svarbi yra žmogaus ekologija, t. y. mūsų santykis su aplinkiniu gamtos pasauliu, suvokimas, kad žmogaus egzistencija, juoba laimė šiame pasaulyje priklauso nuo darnaus sugyvenimo su visa likusia Dievo kūrinija. Arba žmogus tos darnos išmoks, arba išnyks kaip nebuvęs. Kitko žmonijai neskirta. Lieku įsitikinęs, kad be dvasios draustinio žmogaus viduje jokie kitokie draustiniai gamtos - ir mūsų visų - neišgelbės.
Romas Sadauskas

Gyvenimas

Dievas liepė man būti,
Ir aš atbuvau
Tą akimirką, vadinamą gyvenimu.
O Čiurlionio pienėm žaidžiantis vaikuti,
O Rembrandto susimąstęs seni,
Dievas liepė man eiti,
Ir aš keliavau,
Kol radau čia judu tartum brolius.
Pasakykit, kur dabar toliau –
Ir pėda ant smėlio atsistoju…
Kazys Bradūnas
***
Prakeiktas gyvenime mano,
Žėrėjęs stebuklų ugnim...
Tylėdamas pateka mėnuo
Ir dangų išrašo manim...
Algirdas Verba
***
Aš ištikimas – tarsi aidas.
Aš paskui šauksmą. – be galvos.
Manęs, keistuolio, žmonės baidos,
Tarytum sąžinės savos.
Algirdas Verba
***

Optimizmas

Valdantieji visada trokšta savo pavaldinių optimizmo, optimizmas turi paliudyti, kad jie valdo gerai.

Viktorija Daujotytė